šnypšti

šnypšti
šnỹpšti, -čia (-ta ; N), -tė K, 1. intr. N, K, M, L, LL70,244, Rtr, Š, , NdŽ išduoti duslų garsą, panašų į tęsiamą „š“ (apie gyvatę, žaltį, žąsį, besiveržiančius garus ir pan.): Gyvatė, kai eini artyn, šnỹpščia Dkš. Ans (žaltys) teip šnỹpšdamas leida į kojas Plng. Grįžta žalčiai šnypšdami i vėl reikalau[ja] marčios (ps.) Erž. Rupūžė šnỹpščia kai gyvatė Jsv. Žąsinas vaikus gandina, ans pula ir šnỹpšta Pln. O naktį šnỹpštė, purkštė baisiausiai ta baidyklė Gd. Įpykęs bulis mauroja ir šnypščia Grz. Saldus gardus alutis šnypščia ir putoja LTR(Alv). Sėdžiu, girdžiu – šnỹpščia [virdamas pienas], būt visas išejęs Klt. Žalios malkos šnỹpščia kūrendamos J. Ugnis nenora degti, o tik rūksta, smilksta i šnypščia LTR(Vdk). Pečius šnỹpščia, abieda kiba in pietų išvirs Vrnv. Matai, kad katilas šnỹpščia, nuimk nuo ugnies Ut. Virtuvai šnypščia, verda Žem. Garas šnypšdamas veržėsi pro skyles J.Balč. Traukinys dundėdamas ir šnypšdamas atsirito priešais stotį ir sustojo . Palubėje kybodama šnypštė alyvinė lempelė . Laikrodis terškė ir šnypštė J.Balč. Ragės šnypšta nuplikusiu keliu važiuojant Šts. Nesusgulėjusioj žemėj rugiai šnỹpščia Ds. Pūsta, labai pūsta [bulvės]: perrinkau in kitą aruodą, o šiandien inkišau ranką – net šnỹpščia Pv. Kai lauži tą duonytę, net šnỹpščia ašakos LKT329(Mlt). Aš nuog pečiaus prie durų, čia pečkurys man par blauzdas su karšta kačerga, kad blauzdos spirgdamos net šnypščia! BsPII23(Vl). Ausyse šnỹpščia, pirkia dūmuose stovi, nematau nieko Stk. Man tik šnỹpščia galva – labai sugavo pirty Jnšk. Jau vė[ja]s šnypšta, būs lytaus Krtn. Rugiai kad vis šnỹpščia (geri) Skr. Kulka šnỹpščia K. | Šnypščiančius garsus nori reikšti vienu ženklu V.Kudir. | prk.: Ka taip jaunesnė, šnỹpštusi (skridusi) būčiau padangiums su lėktuvais Grd. ^ Šnypščia kaip žalios malkos degdamos Rz. Šnypščiam kaip šlapią kūrendami N. Bešnypščiame kai šlapią kūrędami (menkai begyvename, vos krutame) B210. Kur šnypščia, neruš, ba dantis išmuš Vb. Papūsk, kur šnỹpščia! Kur birbia, neruš, ba dantis išbirbs Srv. Pabučiuok, kur šnỹpščia! Šl. Pernykštė šnỹpštė (apie pasenusį, netikusį daiktą) Dkš. Kas par šiaudus eina nešnypšdamas? (dūmai) Gdž.
šnỹpščiančiai adv., šnypščiančiaĩ prk. smarkiai: Darbas eita šnypštančiai Vvr. Prisišėriau arklius šnypštančiaĩ, nu leisu į miestą, ta (tai) leisu! Vvr.
2. tr. Sut, KII165, Rtr, L, Š, , NdŽ, End, Klk, Dkš, Dgl valyti nosį išpučiant gleives, šnirpšti, šniurkšti: Į šnipštuką šnỹpšk nosį J. Slogą turi, tai dažnai šnỹpščia 1. Vaikas šnỹpščia snarglį Grz. Eidama per kiemą, ji šnypščia nosį į prijuostę I.Simon. Skepeta nosies šnypšt R265, 354. Šnypštu (šnypščiu) nosį R314. | refl. tr. Š, NdŽ: Šnỹpškis nosę – tau smurgis yra ištįsęs Klp.intr. šniukšėti: Ko čia šnypšti? Sakyk, kas yra, ko trūksta! Vvr. 3. intr., tr. N, NdŽ, Prng pašnibždomis kalbėti, kuždėtis: Suglaudę pečius šnỹpštė šnỹpštė i mat susitarė, velniai! Mžš. Kur tik jas pamatysi, tai vis abi šnỹpščia suskišę Užp. I šnỹpšta bobos pakerčiais, velniai! Rdn. Klausiu, ką čia šnỹpščiat, kas čia yra? Žl. | refl. Užv, Rdn: Vaikesai šnỹpštės šnỹpštės, o mas neėdusios palikom Trš. Mergoms tik šnỹpšties i zaunyti Krš. Pusvaikių būrys stova susilindę i šnỹpštas Krš. Ateina [Petniūniokas] ir šnypščiasi su Saliamute pakampiais, kažką taria ir nesutaria, į namiškius skersakiuoja J.Balt. 4. intr. NdŽ, Brs tankiai, sunkiai alsuoti pro nosį, šnopuoti: Priėdęs šnỹpšdamas darbuojas J. Šitai Juzelė šnỹpšta, baisiai išsigandęs yra Trk. Šįrytais prisiėdėv abudu, šnỹpštav End. Ir savo pievą pridergtą – tikt gėda sakyti – šnỹpšdams ir rėplindams vis su pjautuvu kirto K.Donel. Kapitonas, nebsumanydamas ką atsakyti, nutilo ir valgė šnypšdamas M.Valanč. Jau tas bus užmigęs, ka pro miegus šnỹpščia Nm. ^ Šnypščia kai arklys LTR(Ds). Šnỹpšta kaip nelabasis, rodos, ka nė alsuoti dorai nemoka Vvr. Šnỹpščia par nosis kai Žibo veršis Sln. Jau ta Vilimienelė bengas žemėn – šnỹpšta antai kaip Bružas i šnỹpšta Trk. Endriejus šnypšta užpečė[je] VP14.SD358, Sut plepėti, tarkšti: Čirbu, šnypštu SD1177. 5. intr. Dgč, Šmn, Ėr, Btg, Vdk, Trk nepatenkintam niurnėti, niršti, nekalbėti supykus: Šnỹpšta, puška par dienas, o nežinau dėl ko Kv. Gali šnỹpšti kiek nori, niekas dideliai tavęs nebijo Vvr. Šnỹpšdamos bobos posako[ja] aple tokius dalykus Krš. Visą savaitę šnỹpšta susiraukęs Rdn. Šnypščiantỹs dar̃tės svietas, ką tu padarysi! Brb. ^ Tik užerzyk, tai ir šnỹpščia kap gyvatė Mrj. Šnypščia kaip gyvatė po laužu MTtIII178(Pn). Šnypšta kaip kirmėlė po laužu VP44. Šnypštai it žaltys be ožkos pieno S.Dauk. Šnypščia kaip žaltys, pieno užsigeidęs MTtIII179(Kdn). Ko šnypštì kai gyvatė kelme?! Ut. Šnypščia kai šnypštėlė Sln. Šnypšta kaip tetervinas eglalė[je] S.Dauk. Šnypščia kaip ežys maiše LTR(Vv). Nešnypšk kaip ežys pelenuos LTR(Mrj). Šnypšta kaip Prūsų viešpats Šts. | refl.: Šnỹpštės vaikai visą dieną, kad nedeviau saldainių Varn. Einam parsikreipę, šonais, kaip nebeliai šnỹpštamos Krš.eiti supykusiam, įniršusiam: Šnỹpšta pro šalį, nešnekas Grdm. 6. intr., tr. , NdŽ, Up, Kv, Jrb, Lnkv, Ktk šnek. atsidėjus ką dirbti, triūsti, knyburiuoti: Jis šnypščia apie triobas: ir grėblius, ir padarus – viską pataiso VšR. Patyliais apie savo ūkį šnypštė Žem. Jis šnỹpščia ir šnỹpščia apie gyvulius Alvt. Tėvukas vis šnỹpščia po malkinę Alk. Šnỹpštė šnỹpštė ir išaudė audeklą Mrj. Ką tu čia šnypštì susigūžęs? Skr. Tylom šnỹpščiam, kol apsiliuobiam Jd. | refl.: Vienas šnỹpštas, toks nedraugiškas Krš. Ka šnypščiáus, rėdžiaus šalčio bijodama! Rdn. 7. tr. šnek. godžiai valgyti: Pėtnyčia, o jie košelyną tik šnỹpščia Gs. 8. tr. gnybti, valyti dagtį: Aš žvakę šnypštu J. Iš uostų būs šepetelis batams tepti, iš nosės būs čipkas žvakei šnypšti LTR(ž.).
◊ Kalė̃dos (Mártynas) [prie var̃tų] šnỹpščia sakoma, kai baigiasi samdytos šeimynos samdos sutartis: Jau Kalė̃dos pri var̃tų šnỹpšta End. Mártynas šnỹpšta Slnt. kišẽnėje [kir̃minas, gyvãtė] šnỹpščia nėra pinigų: Kumet kišẽnė[je] kir̃minas šnỹpšta? – Par pupžydį kišẽnė[je] kir̃minas šnỹpšta Dr. Ka kišẽnė[je] šnỹpšta, nieko negali padirbti Ms. Krautuvė[je] y[ra], o ka gyvãtė kišẽnė[je] šnỹpšta End.
net šnỹpščia Jrb labai daug: Te velnių – net šnypščia LTR(Dkk). Kai važiuoji – mašinoj keturi penki vyrai, o bobų net šnỹpščia Dkk.
\ šnypšti; apšnypšti; atšnypšti; įšnypšti; iššnypšti; nušnypšti; pašnypšti; paršnypšti; peršnypšti; prašnypšti; prišnypšti; sušnypšti; užšnypšti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • šnypšti — šnỹpšti vksm. Žãlios málkos šnỹpščia kūrẽnamos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • šnypštimas — šnypštìmas sm. (2) K → šnypšti: 1. SD120, R177, MŽ235, N, LL70,244, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ Oi kaip nusigandau gyvatės šnypštìmo iš kelmo! Rm. Žąsų šnypštìmas Ds. Kada jis (kurtinys) groja, pradeda tokiu šnypštimù Kpč. Ausyse pajuto keistą šnypštimą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šnypštimas — šnypšti̇̀mas dkt. Gyvãčių arbatinùko šnypšti̇̀mas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • šnypštikas — šnypštìkas, ė smob. (2) 1. Ser, NdŽ kas šnypščia, šniurkščia. 2. NdŽ kas mėgsta meistrauti, knibinėti. 3. Klvr ms.: Atbėgo šnypštikas, klausia pas budriką (vilkas ir šuo) LTR(Mrs) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šnirpšti — šnir̃pšti, čia, tė Rtr, Š, NdŽ, KŽ žr. šnypšti: 1. Dov, Als Galvoj šnir̃pščia ir ūžia ausyse Stk. Gyvatės ilgos, didelės kai pančiai, žiūrėk, i šnir̃pščia kur prieš saulę Jsv. Šnir̃pšta žalias medis degdamas J. Šnir̃pšta geležys karštos, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šnypti — šnỹpti, ia, ė [K] žr. šnypšti: 1. [K] Žaltys, palovė[je] susirangęs, šnỹpia Krs. O kurtinys tupi ant šakos kaip kerplė, tekena, šnypia papūtęs uodegą, kaklą į šalis sukioja T.Ivan. 2. N, [K], NdŽ, KŽ. 3. žr. šnypšti 4: Nosia šnỹpia ir šnỹpia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prašnypšti — prašnỹpšti, čia (pràšnypščia), pràšnypštė 1. intr. NdŽ, KŽ šnypščiant praeiti, pravažiuoti, pralėkti: [Ekspresas] pro muni visu smarkumu pràšnypštė Up. 2. intr. NdŽ įstengti šnypšti. 3. intr. Vaižg su įniršiu dusliai pratarti, prakošti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššnypšti — iššnỹpšti, čia (ìššnypščia), ìššnypštė K, NdŽ 1. tr. Q61, R, MŽ, N, K, LL205, Š, Rtr, NdŽ, KŽ išpūsti iš nosies gleives, iššniurkšti: Iššnỹpšk nosį, kad smurglis nevarvėtum J. Skepeta nosiai iššnypšti R315, MŽ422. | refl. tr., intr. K, LL205 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašnypšti — pašnỹpšti, čia (pàšnypščia), pàšnypštė 1. intr. K, NdŽ, KŽ kiek šnypšti. 2. tr. KŽ išvalyti (nosį): Pašnỹpšti nosį NdŽ. | refl. tr. NdŽ, KŽ. 3. tr., intr. pašnibždėti, pakuždėti: Nelabasis pàšnypštė jai kažką į ausį NdŽ. Po eglelėm… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • peršnypšti — intr. K 1. nustoti šnypšti: Kad alus paršnypšta, verpelių špunto nebišdauža Ggr. 2. K šnypščiant pervažiuoti į kitą vietą, persikelti. šnypšti; apšnypšti; atšnypšti; įšnypšti; iššnypšti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”